pažvilimas
1 pažvilimas sm. Sut → 1 pažvilti 2: Kurie mūsimp nepadarys nieko kito, tiektai daug piktųjų drėgnumų ir pažvilimo nuodėmėsp DP40. [Marija] niekad nejautė savimp nė vieno pažvilimo nei noro neviežlyvo DP440.
\
žvilimas; pažvilimas
Dictionary of the Lithuanian Language.